Georg Friedrich von Martens
Šis straipsnis apie vokiečių diplomatą ir teisėtyrininką tarptautininką. Apie rusųų diplomatą ir teisėtyrininką tarptautininką skaitykite straipsnyje Friedrich Fromhold Martens (1845–1909), dar kitaip vad. Friedrich von Martens; apie teisininką, keliautoją ir gamtotyrininką Georgą fon Martensą (1788–1872) - straipsnyje Georg von Martens.
Georg Friedrich von Martens (1756 m. vasario 22 d. Hamburge – 1821 m. vasario 21 d. Frankfurte prie Maino, Hesenas, Vokietija) – vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas bei teoretikas, Gėtingeno universiteto profesorius, diplomatas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gėtingeno universitete studijavo teisę, toliau mokėsi Wetzlare, Regensburge ir Vienoje. 1780 m. apgynė disertaciją, teisės mokslų daktaras. 1782 m. Gėtingeno universitete apgynė habilitaciją.
Nuo 1783 m. Gėtingeno universiteto ekstraordinarinis, nuo 1784 m. ordinarinis prigimtinės ir tarptautinės teisės profesorius. 1808-1813 m. Vestfalijos karalystės valstybės patarėjas Kaselyje, nuo 1810 m. Finansų sekcijos prezidentas, nuo 1814 m. slaptasis kabineto patarėjas (paskyrė Hanoverio karalius), nuo 1816 m. Bundestago pasiuntinys.
1789 m. suteiktas kilmės titulas.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Martensas pirmasis išplėtojo pozityviosios tarptautinės teisės sistemąpagal empirinį tyrimo metodą. Sudarė tarptautinių sutarčių rinkinius bei juos išleido: Recueil des principaux traités d'alliance, de paix, de trêve, de neutralité, de commerce, de limites, d'échange usw. Pagrindiniai darbai – „Recueil des traités“ (Göttingen 1791–1801, 7 Bde., ir 4 Supplementbde., 1802–1808), 1761 m. prasidedančius „Recueil manuel et pratique de traités“ (Göttingen 1817-42, 16 Bde.) bei juos papildančius „Nouveaux suppléments“ (Göttingen 1839-43, 3 Bde., und Register, 2 Bde.).
Tęsinį sudaro Friedrich Wilhelm August Murhardo Nouveau recueil général des traités, pratęstas Karl Friedrich Samwero ir Julius Hopf (Göttingen 1840-75, 20 Bde. mit Generalregister bis 1874; 2. Serie, das. 1876-86, 10 Bde.).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Précis du droit des gens modernes de l'Europe, 1789
- Versuch einer historischen Entwickelung des wahren Ursprungs des Wechselrechts, 1797 (Digitalisat Archyvuota kopija 2015-12-06 iš Wayback Machine projekto.)
- Erzählungen merkwürdiger Fälle des neuern europäischen Völkerrechts (2 Bände), 1880–1802
- Cours diplomatique (3 Bände), Berlin 1801
- Grundriß einer diplomatischen Geschichte der europäischen Staatshändel und Friedensschlüsse seit dem Ende des 15. Jahrhunderts, Berlin 1807.